- smelkti
- 2 smel̃kti, -ia, -ė 1. tr. K, M, Š, NdŽ, Šlu, Vn, Kv, Šll, Lž, Vkš stelbti, gožti: Žolę žolės, medį medžiai smelkia, kad tankiai auga J. Medis smelk javus, batvinius su ūksme savo J. Smalko[je] smelk medis medį, ir išauga be šakų J. Jos beržai smel̃kia mūsų daržą Pgg. Tie topoliai smel̃kia visus sėjimus Kal. Piktžolės smelkia cukrinius runkelius sp. Teip pat negera yra vieta augynojuo drėgna ir smelkama S.Dauk. Iškirsk aplei mani tą mišką smelkantį Žlv. 2. tr. Sut, M, S.Dauk prk. varginti, spausti: Marti mumis smelkia, t. y. veikia, spaudžia, untina, vargina J. Juos smelkia, skandina, spaudžia MP86. 3. tr. prk. slopinti: Buvo girdėti visas mišinys balsų, visus bet smelkė tankus pačios Laurinaitienės balsas LzP. Tylumas ir lėtumas jam nesmelkė dvasios karštumo Vaižg. Iš to tad vėrės man bedugnis, kursai stiprybę mano tik ir smelkia Vd. Ar lietuviška kalba atsigaus kuomet, ar baigs trokšti, kitų smelkiama? Blv. | Profesorius Pričkus Kuršaitis nesidrovėjo lietuviškos dainos platinti ir spausdinti, nors jų dainavimą … smelkė KlpD(prakalba). 4. intr. N leisti dūmus: Ana smelkė, t. y. leidė dūmus J. Ugnis smel̃ka Kv. ║ rusenti: Paupalyj yr kalnalis, kur ugnalė kaip žvaigzdelė dieną naktį smelk, smelk, smelk NS412(Kv). ║ refl. smilkytis, rūkytis: Smel̃kės su visokioms žolėms Kl. ║ impers. rastis smalkių: Smelkia R. 5. tr. traukti ir išpūsti tabako dūmus, rūkyti: Dienų dienas smel̃ka i pypkos iš dantų neišleida Slnt. Smel̃kia ir smel̃kia tą savo pypkę Kair. Penktasis [vyras] sėdėjo ant dalbos ir tingiai smelkė cigaretę J.Avyž. 6. refl. pilkuoti, dūmuoti, blaustis: Pradėjo smel̃kties debesys – būs lytaus Dr. 7. intr. lynoti, purkšti: Smel̃kia visą dieną, nė šieno nebegalės paimti Jnš. Visą dieną smelkia lietus Dg. \ smelkti; apsmelkti; nusmelkti; prismelkti; susmelkti; užsmelkti
Dictionary of the Lithuanian Language.